Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimas: aktualijos ir privalumai

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas, kurio 4.84 straipsniu savivaldybės buvo įpareigotos skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Galima teigti, jog tokie savivaldybės veiksmai neatitinka konkurencijos principų ir vartotojų gynimo, nes nesuteikia sprendimo laisvės vartotojams, tai yra daugiabučių namų savininkams.
Įsteigta Bendrija pati gali spręsti , kokią įmonę pasirinkti tolimesnei namo priežiūrai.

Bendrijos kūrimo privalumai:
1. atsiranda daugiau galimybių imtis pastato bendros inžinerinės įrangos remonto ir rekonstrukcijos darbų, priimti tokį sprendimą ir finansuoti atliekamus darbus. Renovacijos darbai, kai reikia daugumos savininkų pritarimo, yra:
• šildymo sistemos – namo šilumos punkto, buto radiatorių temperatūros reguliatorių, šilumos kiekio daliklių įrengimas;
• sienų ir stogo apšiltinimas pagal Energijos taupymo programą;
• pasenusių vandentiekio vamzdžių pakeitimas;
• elektros instaliacijos atnaujinimas;
• senų langų pakeitimas butuose.
2. leidžia bendrijai įteisinti bendrojo naudojimo patalpas ir jas išnuomoti;
3. mokesčiai neberenkami „į bendrą katilą”, todėl išvengiama lėšų perskirstymo tarp daugybės pastatų – kiekvieno namo gyventojai kaupia pinigus tik savo namui renovuoti atskiroje sąskaitoje. Kaupimo lėšų (liftų atnaujinimui, stogų remontui) naudojimas tampa daug skaidresnis;
4. daugiau galimybių imtis tvarkyti kiemą (priskirtą pastatui sklypą), t.y., priimti patalpų savininkų sprendimą ir finansuoti darbus, pvz., praplečiant automobilių statymo plotą, įrengiant vaikų žaidimo aikštelę, esant tokioms galimybėms.